piemuo — piemuõ sm. (3a) K, piemuõj (3a) Drsk, piemuõn (3a); gen. sing. eñs, eniẽs, enès, piemenio; nom. pl. piemens, enes, enys, enaĩ; gen. pl. piemenų̃, enių̃ 1. SD243, H, R, K vaikas, kuris gano gyvulius: Šeštų metų Joniukas jau piemuo J.Bil … Dictionary of the Lithuanian Language
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — ìš praep. su gen.(su dat. Slnt, Ms, Grg, Vž) 1. rodo vietą arba daiktą, iš kur eina, vyksta veiksmas: Iš lopšio dar nei viens n iškopo neverkęs K.Donel. Kumelė visą vasarą neišeina iš arklo (visą laiką su ta kumele ariama) Ėr. Tėvas parėjo iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
melstuvės — melstùvės sf. pl. (2) 1. Ds, Sb, Tj piemenų pokylis, vaišės per Sekmines: Sekminių pirmą dieną piemenys ruošdavo melstuves. Tatai buvo iš viso kaimo šeimininkių išprašytos, išmelstos piemenų vaišės rš. Mūsų kaimo piemenes kas metai per Sekmines… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
staklės — stãklės sf. pl. (2) 1. Q609, CII917, SD115, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL68, Š, DŽ, KŽ, LKAI129, Paį, Sb, Antš, Klt, Klvr, Vdk, Brs, Gršl, Lž įtaisas audiniams austi: Staklès turėjom ir ratelius turėjom – verpėm ir audėm Sug. Šitokios moteriškės… … Dictionary of the Lithuanian Language
svilksnė — svìlksnė sf. (1) K.Būg, BŽ417, DŽ, NdŽ, Krt, Pln, Slnt, Plt, svilksnė̃ (3a) KŽ; LsB180, M, L, Rtr virvelė ar įskeltas pagalys akmenims svaidyti, svaidyklė: Piemenys akmenukams laidyti nusivijo svilksnę Skd. Piemenys su svìlksnėms visus tvarto… … Dictionary of the Lithuanian Language